The pain of love, won’t break us up,
We don’t need your salvation.
The pain of love, will never stop,
We are our own creation.
The pain of love, is in our hearts,
It’s deeper than the ocean.
The pain of love, waits in the dark,
We take it in slow motion.
And we go on, and we go on, and on, and on, and on,
We don’t belong, we don’t belong, belong, to anyone.
The pain of love will last forever,
Promise me, promise me,
We’ll celebrate the pain together.
The pain of love, love, love.
The pain of love, in all of us,
It hits you like a hammer.
The pain of love, we can’t turn off,
Lets celebrate the drama.
The pain of love, don’t let it crush,
We will be all forgiven.
The pain of love, I wanna touch,
Without it’s not worth living.
And we go on, and we go on, and on, and on, and on,
We don’t belong, we don’t belong, belong, to anyone.
The pain of love will last forever,
Promise me, promise me,
We’ll celebrate the pain together.
The pain of love, love, love.
We climb the mountains, walk the deserts,
For our love.
Lets make a pact tonight,
So we can feel this pain of love forever.
And we go on, and we go on, and on, and on, and on,
We don’t belong, we don’t belong, belong, to anyone.
And we go on, and we go on, and on, and on, and on,
We don’t belong, we don’t belong, belong, to anyone.
The pain of love will last forever,
Promise me, promise me,
We’ll celebrate the pain together.
Šiandien atsibudusi supratau,kad man kažko trūksta.Trūksta šilumos,palaikymo ir žinoma meilės.Meilė tai toks dalykas,kurios nepasirinksi,kuri ateis netikėtai ir pasiimsi viską ką turi gražiausio.Bet nepradėsiu apie ja šnekėti.
Dabar esu vieną ir niekam nereikalinga.Apėmė liūdesys ir nostalgija.Neturiu nieko,visi mane pamiršo ir aš jiems atsibodau,gal taip ir geriau...
Aplinkui visi laimingi,o man niekas nesuteikia laimės.Žinau,tai tik laikina.Žinau,kad po minutės aš jau galiu nuoširdiai šypsotis ir juoktis su kitais.
Gal ir turiu puikius draugus,bet dabar jie mane pamiršo ir apleido.Nepykstu ir neturiu teisės ant jų pykti,tiesiog jiems aš atsibodau.
Visai neseniai jaučiausi be galo laimingą.Šnekėdavau su pusbroliu iki išnaktų,dalindavomės nuoskaudomis ir laimingomis akimirkomis.Lakstydavome vasara po šlapia žolę,vaikščiodavo tamsiomis gatvėmis,susėsdavome prie laužo ir laukdavome kol pakils saulė.Dabar viso to nebėra.Viskas dingo kažkur prieš mėnesi.
Jis paliko visus kuriuos be galo mylėjo.Kuriems jis buvo,kaip brolis,kaip puikus sūnus ir žinoma tikras draugas.Jis išėjo net neatsisveikinęs,bet visiems jis liks.
Liks Kaip angelas kuris mus saugos.
