Ką darai kai tau liūdną?Pasislėpi kur nors kamputyje ir vaikai visus kurie tik prisiartina prie tavęs?O gal nusišypsai ir nekreipi dėmesio į nutikusias bėdas?
Mes visi skirtingai reaguojame į nutikimus.Jei kas nors mus įskaudina mes bandome atlyginti tuo pačiu ir įskaudiname dar labiau.Bet ką mes laimime?Ogi nieko tik dar labiau atitoliname draugus kuriu ir taip mažai turime.
Jeigu mus pažemina?Tada mes užsidarome savyje ir liūdime.Verkiame vieni kokiame kamputyje.Skaudiname žmonės kurie mums nori padėti.Bet taip neverta daryti.Išsipasakok kam nors.Juk net ir draugas kuris tavęs nekenčia išklausęs supranta savo klaidas.Netikite tuo?Vertėtų patikti.Žinau vieną nutikimą per kurį žmogus kuris tyčiojosi iš kito taip pasikeitė jog net tapo gerų draugų.Juk visiems reikia suteikti galimybę pasitaisyti.Mes visi klystame.Suklumpame ir neprisileidžiame kitų.Bet jei tau sunku tu nusišypsok.Pradžiugink liūdinti žmogų.Nesvarbų kad jo problemos gal ir menkesnės negu tavo,bet paguodęs ji tu paguodi ir save,nes supranti kad padarei gerą darbą.
Neliūdėk.Gyvenimas nesibaigia kai tau nutinka nelaimės.Žiūrėk tolyn ir dovanok savo šypseną kitiems.