Liūdėsys

Viskas baigta.Nieko nebeliko.Per vieną akimirką praradau tai ką labiausiai branginau.Labiausiai pasitikėjau.Kuri man buvo labai brangi.O dabar ji nenori net su manimi šnekėti.Viskas per mane.Visą laiką pasakai ar padarau ne tą ką turėčiau.Įskaudinu kitus.Noriu kad ji ant manęs nepyktų,bet tai neįmanoma.Viskas baigėsi su mano pasakytais žodžiais.Aš pati kvailiausia.Nesuprantu kitų ir pačios savęs.
Noriu viską užmiršti.Noriu tapti mašina kuri nieko nejaučia.Noriu būti automatiška.Nenoriu daugiau nieko matyti.Leiskit man išnykti.Leiskit pavirsti dulkę.Nelaikykite manęs.Juk kam aš jums reikalinga.Jus manęs nepažįstate,o aš gal norėčiau kad pažintumėte.
Laikas tiksi,o aš laikau atšalusi kavos puodeli.Kava ir cigarėtes-puiku.Senai buvau pamiršusi rūkymą,bet vėl grįžau prie to pačio.Man tai padeda.Man patinką žiūrėti į dūmus kuriuos lengvai išpučiu.Kava tapo mano manija.Visą laiką ją gėriu vakarais atsisėdusi ant palangės.Atsimenu kai buvo šaltą,sėdėjau ant palangės,pravėrusi langą.Tada jinai man liepė apsirengti.Aš maniau kad jai rūpėjau,bet gal tai buvo netiesa.Gal esu per daug naivi ir vis dar tikiu,kad yra patys geriausi draugai.Aš laikiau ją vieną iš geriausiu.
Dabar niekas man neliepia apsirengti ir pravėrusi langą vėl sėdžiu ant palangės.Kava labai greitai ataušo.o mano kūnas šąla.Aš to šalčio nejaučiu.Nejaučiu nieko.Nejaučiu net kai mano skruostais teka ašaros.Nejaučiu šilumos,šalčio,meilės.
Muzika-tik jinai man beliko.Jai aš ir ją prarasiu tai nebeturėsiu nieko.Neturiu ir niekada neturėsiu to kas dingo per vieną sumauta akimirka.Aš kalta ir tik aš...