Jaučiuosi siaubingai.Norėčiau laiką atsukti atgal bent pusei valandos.Žinau,kad man nelemta susigražinti visko,bet pabandyti įmanoma?Esu kvailė.Daugelis juk ir taip jau seniai žino,kad tokia esu.Esu romantikė.O taip romantikė.Dėl meilės atsisakyčiau daug dalykų.Galėčiau net prarasti draugus,kuriuos po to būtų sunku susigražinti.
Aš žinau kad skausmas kuri jaučiu yra mano pačios padarytas.Tik aš kalta kad taip yra.Juk niekas neliepė man taip sakyti.Aš noriu kad viskas būtų gerai,bet ar taip bus?Juk viskas dabar priklauso tik nuo jos.Ar ji norės toliau bendrauti.Ar ir toliau liksime draugėmis.O gal tik beliks prisiminimai kas buvo ankščiau.Juk ji daug apie mane žino.Aš ja pasitikiu ir tik jos valia ar toliau liksim tais pačiais žmonėmis.Bet būtų kvaila manyti kad liksime tokiais.Vienas neatsargus žingsnis ir tu pasikeiti,nes supranti savo klaidas.
Pažįstu žmoniu kurie tiesiogiai lenda į šikna ,kad pritaptu.Man to nereikia juk taip tik parodai savo žema lygi.Ką gausi iš to kad jeigu lysi į akys?Ogi nieko.
Tavo šešėlyje aš galiu švytėti.Aš noriu švytėti.Aš noriu būti tavo šešėlis.Aš dabar klausau nuostabios dainos kuri priverčia mane nubraukti ašarą.Ta daina suvirpina mano širdį.Juk kažkada aš buvau tavo šešėlis ir švytėjau.