Kokia jus teise turite mane teisti? Kokia teise turite mane šmeižti kai manęs net nepažystate?Jus man niekas tai to ir negalite daryti.Negalvokite kad esu išpaikinta mergaite kuri gauna viska ko nori.Tai netiesa.Kad gaučiau tai ką dabar turiu,turėjau stengtis.Viską daryti savo jėgomis be kitų pagalbos ir aš už tai gavau tai ko jau seniai norėjau.
Dabar esu kitą nei jus mane pažinojote.Esu ta kuri stengsis dėl savęs ir kovos už tai.Iš kurios nebus šaipomasi ar kitaip tyčiojamasi.Aš nebusiu ta kuri iš kart lekia pas tave kai tau blogai.Ar tu bent kartą ėjai pas mane kai man to reikėjo?Ne. Tau nereikėjo manęs tada,o dabar man nereikia tavęs.Aš save ugdau tam kad iš manęs imtu pavyzdį mano sesuo.Kad brolis pamatytų jog nesu ta kuri nieko nesugeba,bet kovoja už save ir įrodo kad moka viską geriau nei jis.
Mane dažnai vadina tylene.Dėl ko? Nes aš tyliai klausausi ką daro kiti ir po to jiems su trenksmu parodau savo tikrą veidą.Iš manęs šaiposi nes kitaip atrodau.O kas sakė kad turiu įtilpti į tuos žmoniu rėmus? Tu pats darai tai kas tau malonu.Tai kam gali atiduoti visa save ir nesigailėti po to.Mes esame robotai.Taip robotai kurie kiekvieną dieną atlieką tuos pačius veiksmus.Mes geriame arbata tuo pačiu laikų.Einame į mokyklą ir tenai prasėdime puse dienos.Valgome beveik tuo pačiu metu.Einame miegoti.Ruošiame pamokas.Prausiamės.Žiūrime televizoriu ir bendraujame su draugais.
Aš esu tas pats robotas.Kiekvienas iš mūsų esame robotai.Tai juokingai skamba bet tai tiesa ir nelabai tai paneigsi.Dabar mąstau jog pirmadienį į mokyklą.Ta pati varginanti rutina.Tie patys mokytojai kurie kvaršins galvą jog turi mokytis nes kitaip neišlaikysi egzaminu.Kartais norisi tiesiog pailsėti ir ta vieną dieną nepadaryti namų darbų ir žinoti jog tau duos nusirašyti.Taip būna ir dažnai.Tokiu dalykų neišvengsi.
O dabar einu gurkšnoti savo pamėgtos arbatos ir suvalgyti šokolado.Tai mane atgaiviną:),
Bye bye.